Mokestinis nenuspėjamumas: Verslas negali planuoti investicijų, kai mokesčių taisyklės keičiasi kas kelerius metus. Tai „kerta“ per šeimų biudžetus ir įmonių stabilumą.
Perteklinė biurokratija: Užuot kūręs vertę, meistras ar verslininkas priverstas pildyti krūvas popierių. Tai vagia laiką iš šeimos ir tiesioginio darbo.
Švietimo sistemos ignoravimas: Politikai kalba apie ateitį, bet realybėje trūksta stiprių profesinių mokyklų, kurios paruoštų naujos kartos stalius ar inžinierius.
Regionų atskirtis: Investicijos koncentruojasi didmiesčiuose, paliekant mažesnių miestų šeimas be kokybiškų darbo vietų ir paslaugų.
Populizmas prieš logiką: Sprendimai dažnai priimami siekiant laimėti rinkimus, o ne sukurti ilgalaikę naudą valstybei.
Sveikatos apsaugos stagnacija: Ilgos eilės ir neefektyvus valdymas verčia šeimas leisti pinigus privačioms klinikoms, nors mokesčiai mokami valstybei.
Darbo jėgos nutekėjimas: Nesukuriamas pakankamas stimulas talentams likti Lietuvoje, todėl šeimos skyla, o verslas lieka be darbuotojų.
Energijos išteklių strategijos trūkumas: Chaotiški sprendimai energetikoje tiesiogiai didina sąskaitas tiek gamybininkams, tiek namų ūkiams.
Nepakankama parama smulkiajam verslui: Mažos įmonės (MB, IV) dažnai apkraunamos neproporcinga našta lyginant su gigantais.
Atsakomybės trūkumas: Politikai retai atsako už klaidingus sprendimus asmeniniu turtu ar reputacija, todėl klaidos linkusios kartotis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą